
Kaip kalbėtis su vaikais apie mirtį ir prisiminimus?
Mirtis – neišvengiamas gyvenimo ciklo etapas, apie kurį suaugusieji dažnai vengia kalbėti net tarpusavyje

Mirtis – neišvengiamas gyvenimo ciklo etapas, apie kurį suaugusieji dažnai vengia kalbėti net tarpusavyje

Kiekvieno žmogaus gyvenimas – tai istorija, kupina akimirkų, jausmų ir ryšių. Net ir išėjus artimajam, tas ryšys neišnyksta.

Eidami per kapines dažnai užmetame akį į paminklus, gėles, žvakes. Tačiau tarp išpuoselėtų kapaviečių vis dažniau akį patraukia kitaip atrodantys kapai – vieniši, tylūs, apleisti.

Klausimas, kas lieka po žmogaus, senas kaip pasaulis. Vieni palieka namus, kiti – daiktus, dar kiti – atminimą širdyse. Tačiau šiuolaikiniame pasaulyje atsirado nauja erdvė, kurioje išlieka mūsų gyvenimo fragmentai – tai skaitmeninė erdvė.

Gedulas – neišvengiama žmogaus gyvenimo dalis. Visais laikais žmonės ieškojo būdų įprasminti netektį, atsisveikinti su artimaisiais ir išsaugoti jų atminimą.

Apie laisvę Lietuvoje kalbame dažnai. Ji minima šventėse, iškabinama vėliavose, dainuojama dainose, kartojama mokyklų vadovėliuose.

Mylimo žmogaus netektis dažnai palieka tuštumą, kuriai neužtenka nei žodžių, nei laiko. Tačiau prisiminimai – tai tiltas, jungiantis mus su tais, kurių šalia jau nebėra.